LVAT jau trečią kartą atidėjo sprendimo priėmimą dėl socialinės globos normų aprašo dalies teisėtumo

Iš pirmo žvilgsnio nesudėtinga byla, kurioje prašoma nustatyti, ar viena ministerija teisėtai nustatė galimai diskriminacinį reguliavimą socialinės globos rinkoje, tapo nelengvu galvosūkiu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT).

Išskirtinę bylos reikšmę rodo ne tik paskirtų teisėjų skaičius, bet ir sprendimo paskelbimo šioje byloje atidėliojimas.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija šią savaitę nusprendė atidėti procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą pagal Seimo nario Juliaus Sabatausko pareiškimą.

„Atsižvelgdama į nagrinėjamos bylos pobūdį, teismo pareigą vykdyti teisingumą ir priimti bei paskelbti vientisą baigiamąjį teismo aktą, kuriame turi būti išdėstyti visi argumentai, kuriais jis grindžiamas, išplėstinė teisėjų kolegija sprendžia, kad procesinio sprendimo priėmimas ir paskelbimas turi būti atidedamas iki 2021 m. balandžio 19 d.“, – teigiama LVAT nutartyje.

Iš penkių teisėjų sudaryta LVAT išplėstinė teisėjų kolegija šią nutartį paskelbė po to, kai balandžio 14 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo norminę administracinę bylą pagal pareiškėjo Seimo nario J. Sabatausko pareiškimą. Anksčiau planuota jau šiame posėdyje skelbti galutinį sprendimą nagrinėjamoje byloje.

Neeilinė byla turės reikšmės formuojant teismų praktiką

Advokatų kontoros „TGS Baltic“ advokatas, partneris Gytis Kaminskas atkreipia dėmesį, kad tokias bylas dažniausiai nagrinėja trys teisėjai, tačiau šiuo atveju sudaryta išplėstinė penkių teisėjų kolegija.

„Šiai bylai paskirti penki teisėjai. Tai savo ruožtu rodo, kad byla yra išties sudėtinga. Ir greičiausiai sprendimo paskelbimo nukėlinėjimas yra susijęs su tuo, kad galbūt ir teisėjai dar neranda bendros nuomonės, bendros pozicijos, kuri galėtų lemti galutinį teismo sprendimą“, – Alfa.lt sakė G. Kaminskas.

Nutarties paskelbimas šioje byloje atidėtas jau trečią kartą.

LVAT nutarties paskelbimo laukia ir Konkurencijos taryba (KT), kuri šiuo metu taip pat nagrinėja pareiškimą dėl ginčijamo teisės akto teisėtumo. KT dar neapsisprendė, ar pradėti tyrimą dėl galimo Konkurencijos įstatymo pažeidimo.

G. Kaminskas mano, kad šios bylos baigtis gali turėti svarbių pasekmių ateities valstybės ir verslo santykiams ir galbūt dėl to, suprantant bylos baigties svarbą, ir buvo sudaryta išplėstinė penkių teisėjų kolegija.

„Teismas tokias kolegijas sudaro tik išimtiniais atvejais ir tik itin sudėtingoms byloms, kurios gali turėti reikšmingos įtakos toliau formuojant teismų praktiką vienu ar kitu klausimu“, – pabrėžė G. Kaminskas.

Teisininkas svarstė, kad svarbus ne tiek byloje nagrinėjamas aspektas, kai viena ministerija administraciniu teisės aktu nustatė galimai diskriminacinį reguliavimą socialinės globos rinkoje.

„Sudėtingas ne tiek šis aspektas, kiek sprendimo reikšmė įvairiems kitiems teisiniams santykiams. Todėl čia reikia gerai viską apgalvoti. Juk iš tikrųjų nors proporcingumo klausimas buvo nagrinėtas ne kartą, tokiu kampu kaip šioje byloje – ne. Pati ministerija atsiliepime į skundą parašė, kad ruošiasi keisti teisės aktą, pašalinantį diskriminuojančią normą ir kad jau dabar yra projektai parengti, tačiau jie įsigalios tik nuo 2030 m. Tai rodo, jog yra galbūt labai didžiulis spaudimas iš ministerijos žinioje esančių globos įstaigų, kurios nenori keistis, nenori keisti situacijos, nenori moderniai prisitaikyti prie žmonių globos ir slaugos, kartu užtikrinant žmogaus teisę į orų gydymą ir slaugymą“, – sakė G. Kaminskas.

Seimo narys J. Sabatauskas prašo teismo ištirti Socialinės globos normų aprašo, patvirtinto socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu 2007 m., teisėtumą. Šiuo įsakymu nustatytas maksimalus skaičius asmenų (ne daugiau kaip 40), kuriems leidžiama gyventi viename pastate nuo 2013 m. naujai steigiamuose socialinės globos namuose senyvo amžiaus asmenims.

Seimo nario nuomone, tokia nuostata prieštarauja Konstitucijai, Socialinių paslaugų įstatymui, Konkurencijos įstatymui, Viešojo administravimo įstatymui bei konstituciniams proporcingumo, asmenų lygiateisiškumo, teisingumo, taigi, ir teisinės valstybės principams.

Pasak J. Sabatausko, egzistuoja prielaidos teigti, kad socialinės apsaugos ir darbo ministras diskriminacinę nuostatą priėmė viršydamas savo kompetenciją, tai yra pažeisdamas Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintą įstatymo viršenybės principą. Teismo jis prašo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą.

Prieš privatų sektorių nukreiptas teisinis reglamentavimas

Pareiškime J. Sabatauskas pažymi, kad, nustačius draudimą, susiklostė situacija, kai šalyje veikia tiek ir iki 2013 m. įsteigti socialinės globos namai senyvo amžiaus asmenims, kurių pastatuose gyvenančių asmenų skaičius nėra taip žymiai ribojamas ir kai kuriais atvejais siekia net kelis šimtus asmenų, tiek nuo 2013 m. įsteigti ar steigiami socialinės globos namai senyvo amžiaus žmonėms, kuriems taikomas 40 asmenų apgyvendinimo viename pastate ribojimas nepaisant pastato dydžio, esamos infrastruktūros, personalo ir kitų aspektų, leidžiančių teikti kokybiškas socialinės globos paslaugas didesniam nei 40 asmenų skaičiui.

„Be to, net ir turint omenyje faktą, kad ribojimas taikomas visiems nuo 2013 m. steigiamiems socialinės globos namams, tiesiogiai neišskiriant valstybinių ir privačių, būtina atkreipti dėmesį, kad aptariamas ribojimas daugiausia neigiamai veikia privatų sektorių, kadangi dauguma valstybinių socialinės globos namų buvo įkurta dar iki įsigaliojant asmenų skaičiaus ribojimams, o privačios iniciatyvos dažniau girdimos pastaruosius kelerius metus. Tad akivaizdu, kad asmenų skaičių taip žymiai ribojanti taisyklė tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai lemia neteisingai skirtingą ūkio subjektų, vykdančių tokią pačią veiklą, padėtį“, – mano J. Sabatauskas.

Seimo narys tvirtina, kad ministro įsakymu įtvirtinta administracinio teisės akto nuostata prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams bei konstituciniams proporcingumo, asmenų lygiateisiškumo, teisingumo, taigi, ir teisinės valstybės principams, o ją patvirtindamas socialinės apsaugos ir darbo ministras galimai viršijo savo kompetenciją.

J. Sabatausko nuomone, priimant nuostatą, ribojančią skaičių asmenų, kuriems leidžiama gyventi viename pastate naujai nuo 2013 m. steigiamuose socialinės globos namuose, buvo nesilaikoma Konstitucijos, nes pagrindinis šalies įstatymas nustato, kad Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva; valstybė remia visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą bei reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei.

Teisinį išsilavinimą turintis J. Sabatauskas pažymi, kad asmens ūkinės veiklos laisvė ir iniciatyva grindžiama prigimtine žmogaus asmens laisve ir prigimtine teise turėti nuosavybę. Ši sąvoka apima teisę laisvai pasirinkti verslą, teisę laisvai sudaryti sutartis, sąžiningos konkurencijos laisvę, ūkinės veiklos subjektų lygiateisiškumą ir kt. Asmens ūkinės veiklos laisvė ir iniciatyva – tai teisinių galimybių visuma, sudaranti prielaidas asmeniui savarankiškai priimti jo ūkinei veiklai reikalingus sprendimus.

„Akivaizdu, kad nustatant tokį mažą asmenų apgyvendinimo socialinės globos namuose skaičių yra ribojamos galimybės asmeniui savarankiškai spręsti, kokiam skaičiui senyvo amžiaus asmenų jis gebės suteikti kokybiškas socialinės globos paslaugas, kaip geriausiai plėtoti savo veiklą, prisidėti prie socialinių problemų sprendimo. Tokiu būdu yra apribojama asmens ūkinės veiklos laisvė. Tačiau ši laisvė ne tik apribojama, bet ir apribojama sukuriant nevienodas, nelygiavertes, nesąžiningas konkurenciniu požiūriu teisines galimybes imtis socialinės globos paslaugų teikimo veiklos ir ją vystyti ūkio subjektams, įsteigusiems socialinės globos namus senyvo amžiaus asmenims iki 2013 m. ir po jų ar ketinantiems juos steigti (ypač turint omenyje tai, kad šalyje veikia socialinės globos įstaigos, kuriose gyvena po kelis šimtus asmenų, ir nėra žinoma apie jokias iniciatyvas šias įstaigas pertvarkyti taip, kad visi socialinės globos namai senyvo amžiaus asmenims veiktų vienodomis sąlygomis)“, – pažymi J. Sabatauskas.

Riboja konkurenciją ir trukdo investuoti į kokybiškas paslaugas

J. Sabatauskas pareiškime teismui taip pat pažymi, kad greičiausiai nėra ginčo dėl to, jog socialinės globos paslaugas teikiantys subjektai konkuruoja rinkoje. Mat šias paslaugas teikia tiek iš valstybės ar savivaldybių biudžeto išlaikomi, tiek privatūs subjektai, paslaugos yra mokamos, nors iš dalies ir kompensuojamos, tačiau skiriasi jų kaina, kokybė, apgyvendinimo sąlygos. Priklausomai nuo aplinkybių, senyvo amžiaus gyventojai gali pasirinkti, iš kokių socialinės globos namų įsigyti atitinkamas socialines paslaugas. Atitinkamai šias paslaugas teikdami globos namai konkuruoja tarpusavyje.

„Nėra aišku, kodėl po 2013 m. steigiamiems socialinės globos namams yra ribojama jų ūkinės veiklos laisvė bei konkuravimo galimybės su socialinės globos namais, kuriems šis ribojimas netaikomas. 40 asmenų limitas viename pastate reiškia, kad ūkio subjektas savo socialinių paslaugų veiklos vykdymo planus turi derinti prie šio reikalavimo, dažnai tai reiškia planuojamos veiklos neefektyvumą“, – pažymi Seimo narys.

Investicijos į tokius objektus dažniausiai yra didelės, tačiau esant ribojimui dėl asmenų kiekio jų atsipirkimas sunkiai tikėtinas. Ribojimas taip pat užkerta kelią siūlyti papildomas paslaugas, didinti jų kokybę, įdarbinant aukštos kvalifikacijos personalą, budinčius gydytojus, masažuotojus ir pan. Tokios investicijos atsipirktų tik tuomet, kai jos yra skirtos aptarnauti didesniam asmenų ratui.

Seimo nario nuomone, senyvo amžiaus žmonių gerovę galima pasiekti mažiau drastiškomis priemonėmis, pavyzdžiui, nustatant higienos normą vienam gyventojui taikant minimalų gyvenamąjį plotą. „Rezultatas šiuo atveju būtų toks pat, tačiau socialinės globos namus steigiančių ūkio subjektų veikla būtų ribojama kur kas mažiau, būtų galima efektyviau išnaudoti didesnius pastatus. Visiškai nėra aišku, kodėl yra pasirinktas būtent toks, o ne kitoks skaičius, kodėl būtent 40, o ne 60 ar 80“, – stebisi J. Sabatauskas.

Viskas dėl pinigų ir vietos prie lovio?

Alfa.lt klausė advokato G. Kaminsko nuomonės, kodėl SADM apskritai ryžosi priimti tokį akivaizdžiai ar net įžūliai diskriminacinį socialinės globos rinkoje teisinį reguliavimą. G. Kaminskas atsakydamas atkreipė dėmesį, kad tuo metu (2007–2013 m.) Lietuvoje dar nebuvo daug privačių slaugos ir globos įstaigų, rinkoje dominavo valstybinės įmonės.

„Jos buvo didelės ir nenorėjo konkurencijos iš privačių įmonių, kurios tuo metu pradėjo galvoti apie investicijas į šią sritį. Niekas tuo metu nenorėjo papildomos konkurencijos. Taip pat reikia turėti omenyje, kad ir Europos Sąjungos pinigai buvo naudojami šioje srityje. Ir, matyt, dalytis ar užleisti vietą prie to europinių pinigų lovio niekas tiesiog nenorėjo“, – svarstė G. Kaminskas.

Seimo nariui J. Sabatauskui byloje atstovaujantis verslo teisės advokatas G. Kaminskas turi daugiau kaip 28 metų teisinio, diplomatinio ir darbo valstybinėse institucijose patirtį. 2005–2011 m. jis Vyriausybės paskyrimu buvo Nuolatinio arbitražo teismo Hagoje narys.

Plačiau alfa.lt straipsnyje: https://www.alfa.lt/straipsnis/50442545/neeiline-byla-lems-kaip-ateityje-teismai-spres-konfliktus-tarp-valstybes-ir-verslo