Nelygybė socialinės globos rinkoje: privilegijos – valdžiai pavaldžioms, draudimai – privačioms globos įstaigoms

Valdžia pavaldžioms globos įstaigoms, kurios sudaro daugiau kaip pusę visų senelių namų Lietuvoje, leidžia gyventi iki 400 globotinių, o likusiems rinkos dalyviams – savivaldybių, bažnyčių ir privačių įstaigų namuose gyvenančių senelių skaičių apribojo iki 40 viename pastate.

Rinkos dalyviai mano, jog tokiu būdu Lietuvoje sukuriamos nelygiavertės veiklos sąlygos veikti privačioms ir valstybinėms globos įstaigoms.

Viešoji įstaiga „Adutiškių senelių namai“ šių metų kovo 16 d. kreipėsi į Konkurencijos tarybą (KT), prašydama nustatyti, ar Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) veikla koordinuojant ūkio subjektus socialinių paslaugų srityje, kai pačios ministerijos įsteigtos įstaigos vykdo šią veiklą, neprieštarauja Konkurencijos įstatymo nuostatoms.

Pareiškime KT teigiama, kad socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas, kuriuo nustatoma, kad nuo 2013 m. naujai steigiamuose socialinės globos namuose viename pastate turėtų gyventi ne daugiau kaip 40 senyvo amžiaus asmenų, kai toks reglamentavimas netaikomas iki 2013 m. įsteigtoms globos įstaigoms, galimai pažeidžia Konkurencijos įstatymo reikalavimus. KT prašoma imtis atitinkamų priemonių, kad pažeidimai būtų pašalinti.

Įteisino skirtingas veiklos sąlygas panašiems ūkio subjektams

Adutiškio miestelyje, Švenčionių r., įsikūrę „Adutiškio senelių namai“ vykdo tokią pačią socialinių paslaugų komercinę veiklą kaip ir SADM įsteigtos įstaigos.

Šioje privačioje įstaigoje yra 120 lovų seneliams, tačiau globos namai įsikūrę keliuose pastatuose. Tačiau įstaiga turi investicinį projektą, pagal kurį atnaujintuose pastatuose galėtų įsikurti apie šimtas globotinių. Įstaiga valdo apie 1000 kv. m ploto pastatus, tačiau juose negali atlikti darbų, nes ministerijos normatyvai to neleidžia.

„Manau, kad SADM, vykdydama šią veiklą, pažeidžia Konkurencijos įstatymo nuostatas, nes tie patys normatyvai negalioja ministerijos įstaigoms, – Alfa.lt teigė „Adutiškio senelių namų“ direktorius Žydrūnas Eimutis. – Įsivaizduokite, kad prekybos tinklas „Maxima“ pats vykdytų veiklą, statytų „Akropolius“ ir pats reguliuotų mažmeninės prekybos rinką taip, kad kiti prekybos tinklai galėtų parduotuvėje įrengti tik 10 lentynų. Kitaip tariant, savo konkurentams nustatytų labai aukštus reikalavimus, tačiau jų netaikytų sau.“

Viešojo administravimo subjektams draudžiama priimti teisės aktus ar kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas ar diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant įstatymų reikalavimus.

Teisės ekspertų teigimu, viešojo administravimo subjektas, vykdydamas tam tikroje srityje komercinę veiklą, negali kontroliuoti kitų ūkio subjektų, vykdančių veiklą toje pačioje srityje, išduoti jiems licencijas verstis šia veikla, nes toks reglamentavimas ir veikimas skatina atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumus ir neužtikrina sąžiningos konkurencijos.

Užsiima komercine veikla ir kontroliuoja rinkos dalyvius

„Socialinės apsaugos ir darbo ministerija vykdo komercinę globos namų veiklą, jai pavaldžios 35 senjorų globos įstaigos, globoja per 6500 senyvo amžiaus asmenų ir kartu savo SADM įkurtam Socialinių paslaugų priežiūros departamentui suteikia galias licencijuoti, kontroliuoti, riboti, bausti kitus rinkos dalyvius. Tokiu teisiniu reglamentavimu ir šio subjekto vykdoma priežiūros veikla akivaizdžiai pažeidžiamos Konkurencijos įstatymo nuostatos ir iškreipiama rinka“, – teigia Ž. Eimutis.

Jis pabrėžia, kad ministerijai pavadžios globos įstaigos sudaro maždaug 52 proc. rinkos, likusią dalį užima savivaldybių, religinėms koncesijoms priklausančios ir privačios globos įstaigos. Pastarosios užima apie 20 proc. rinkos.

Ž. Eimutis atkreipia dėmesį, kad SADM ne tik kontroliuoja ir licencijuoja ūkio subjektus socialinių paslaugų veikloje, bet ir leidžia šios rinkos dalyviams privalomus teisės aktus, kurie yra akivaizdžiai nukreipti diskriminuoti naujus šios rinkos dalyvius ir remti bei palaikyti senus rinkos dalyvius, pavaldžius viešojo administravimo subjektui.

„Ministerijos sukurti reglamentavimo normatyvai galioja tik naujiems rinkos dalyviams, o seniesiems, ypač ministerijai priklausančioms įstaigoms, kurios sudaro daugiau kaip pusę rinkos, nėra taikomi. Naujiems rinkos dalyviams keliami reikalavimai labai aukšti, todėl kyla įtarimas, kad tiesiog bandoma susidoroti su konkurentais, apriboti konkurentų galimybes“, – mano Ž. Eimutis.

Savoms įstaigoms – privilegijos, svetimoms – draudimai

Pagal SADM pavirtintą Socialinės globos normų aprašą nuo 2013 m. naujai steigiamuose socialinės globos namuose viename pastate turėtų gyventi ne daugiau kaip 40 asmenų.

Tačiau šių normų nepaisoma pačiai SADM priklausančiose įstaigose. Viešosios įstaigos pareiškime KT nurodoma, kad 35 SADM priklausančiose globos įstaigose gyvenančių senelių skaičius kelis kartus viršija ministerijos nurodomą ribą.

Antai Aknystos socialinės globos namuose gyvena 320, Macikų socialinės globos namuose – 360, Skemų socialinės globos namuose – 350, Utenos socialinės globos namuose – 280, Judaičių socialinės globos namuose – 268, Jasiuliškių socialinės globos namuose – 275, Didvyžių socialinės globos namuose – 265 senyvo amžiaus asmenys. Daugelyje SADM pavaldžių įstaigų senelių skaičius siekia nuo 100 iki 200. Ir tai tik SADM priklausančios globos įstaigos. Sąrašą galėtų papildyti kitoms ministerijoms, savivaldybėms priklausančios įstaigos, kuriose taip pat viršijama SADM nustatytas 40 vietų normatyvas.

„Visos šios įstaigos buvo įsteigtos iki 2013 m., dėl to ir SADM išleistame teisės akte atsirado nuostata, kad iki 2013 m. įsteigtoms įstaigoms šis reikalavimas netaikomas“, – teigė Ž. Eimutis.

Jo nuomone, toks reglamentavimas, kai SADM valdomoms įstaigoms paliekamas „pereinamasis laikotarpis“ iki 2030 m., tai yra 17 metų, o kitiems rinkos dalyviams dirbtinai sukurti apribojimai vietų skaičiui, ypač apsunkina galimybę dalyvauti senjorų globos veikloje. Todėl vertintinas kaip diskriminacinis naujų rinkos dalyvių atžvilgiu bei sukuriantis nelygiavertes sąlygas šioje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams.

Ž. Eimutis pasakojo, kad ministerija 2013–2015 m. licencijavo visas „senąsias įstaigas“ tokiu būdu, kad joms nėra taikomi apribojimai dėl senelių skaičiaus pastatuose. O kitoms įstaigoms nuo 2015 m. įsigaliojo 40 senelių viename pastate normatyvas.

„Visos ministerijai priklausančios įstaigos buvo praplėstos apie 40 proc. Pavyzdžiui, nuo 150 iki 250 vietų, kitaip tariant, ministerija piktnaudžiavo savo privilegijuota padėtimi, išplėtė savo įstaigas, nes joms negaliojo tie normatyvai, kurių privalo laikytis kiti rinkos dalyviai, – piktinosi Ž. Eimutis. – Kai jie plėtėsi iki 300, iki 400 vietų ir šią plėtrą finansavo iš valstybės biudžeto, kitiems rinkos dalyviams iš esmės draudė net atsirasti, nes vykdyti komercinę veiklą pagal jų nustatytus normatyvus praktiškai neįmanoma.“

Laukiama Konkurencijos tarybos ir teismo sprendimų

Konkurencijos tarybos Dominuojančių ir viešųjų subjektų tyrimo grupės patarėja Dainora Anulytė-Baušienė Alfa.lt teigė, jog Konkurencijos taryba šiuo metu nagrinėja minėtą pareiškimą.

„Kai Konkurencijos taryba įvertins visas pareiškime nurodytas aplinkybes ir papildomą informaciją, gautą iš SADM bei kitų įstaigų, spręs, ar yra pagrindas pradėti tyrimą dėl galimo Konkurencijos įstatymo pažeidimo. Šiuo metu pareiškimo nagrinėjimo eigos prognozuoti negalime“, – teigė ji.

Jeigu KT nuspręstų pradėti tyrimą, jo trukmės prognozuoti nesiryžta. „Tyrimų trukmę lemia įvairios priežastys, tarp kurių ir tiriamo atvejo kompleksiškumas, todėl kol kas sunku prognozuoti, kiek galėtų trukti procedūros, juolab kad dar nėra priimtas sprendimas dėl paties tyrimo pradėjimo“, – sakė D. Anulytė-Baušienė.

Viešiesiems subjektams, pažeidusiems Konkurencijos įstatymą, gali grėsti baudos iki 0,5 proc. metinio biudžeto einamaisiais metais ir kitų praėjusiais metais gautų bendrųjų metinių pajamų, bet ne daugiau kaip 60 tūkst. Eur. Taip pat viešieji subjektai gali būti įpareigoti per nustatytą terminą pakeisti arba panaikinti teisės aktus, kitus Konkurencijos įstatymui prieštaraujančius sprendimus.

D. Anulytė-Baušienė taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) 2020 m. rugsėjo 21 d. priėmė nagrinėti Seimo nario Juliaus Sabatausko pareiškimą, kuriame taip pat keliamas skundžiamo Konkurencijos tarybai teisės akto teisėtumo klausimas.

J. Sabatauskas prašo teismo ištirti, ar Socialinės globos namų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. vasario 20 d. įsakymu ta apimtimi, kuria nustato maksimalų skaičių asmenų, kuriems leidžiama gyventi viename pastate nuo 2013 m. naujai steigiamuose socialinės globos namuose senyvo amžiaus asmenims, neprieštarauja Konstitucijai, Socialinių paslaugų įstatymui, Konkurencijos įstatymui, Viešojo administravimo įstatymui, konstituciniams teisinės valstybės, proporcingumo, teisingumo bei asmenų lygiateisiškumo principams.

Sprendimą LVAT turėtų skelbti balandžio 14 d.

 

Plačiau alfa.lt straipsnyje: https://www.alfa.lt/straipsnis/50442101/nelygybe-socialines-globos-rinkoje-privilegijos-saviems-draudimai-svetimiems