Seimo narys Julius Sabatauskas: apie atidėtą teismo sprendimą ir teisėjų atsakomybę

Seimo narys Julius Sabatauskas stebisi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) teisėjai niekaip nesugeba priimti sprendimo dėl jo pateikto, atrodytų, labai paprasto ieškinio.

Šioje byloje neįprasta ne tik tai, kad buvo paskirta išplėstinė penkių teisėjų kolegija, bet ir tai, kad kelis kartus planuotas sprendimo paskelbimas neįvyko, o išnaudojus įstatymo suteiktą laiko limitą, teisėjai paprašė LVAT pirmininką dar kartą leisti atidėti nuosprendžio paskelbimą.

„Atrodytų labai paprastas ieškinys, nes klausimas tik dėl skaičiaus. Ar draudimas yra proporcingas? Šiuo atveju toks įspūdis, kad teisėjai nesusitaria. Arba man kyla įtarimas, kad gal ministerija bando daryti įtaką teismui ir teismas neryžtingas ir nepriima sprendimo“, – svarstė Seimo narys.

Vis dėlto pamąstęs J. Sabatauskas šią mintį atmetė: „Nors gal būtų per drąsu taip teigti. Ta mintis dėl ministerijos kyla, tačiau norisi tikėti, kad taip nėra. Vis tiktai jau nebe tie laikai. Gali būti, kad teisėjų kolegijoje tiesiog nėra sutarimo. Nors atrodytų paprastas klausimas“, – LVAT eilinį kartą atidėjus iš anksto planuotą sprendimo priėmimą Alfa.lt komentavo politikas.

Seimo narys J. Sabatauskas prašo teismo ištirti Socialinės globos normų aprašo, patvirtinto socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu 2007 m., teisėtumą. Šiuo įsakymu nustatytas maksimalus skaičius asmenų (ne daugiau kaip 40), kuriems leidžiama gyventi viename pastate nuo 2013 m. naujai steigiamuose socialinės globos namuose senyvo amžiaus asmenims.

Seimo nario nuomone, tokia nuostata prieštarauja Konstitucijai, Socialinių paslaugų įstatymui, Konkurencijos įstatymui, Viešojo administravimo įstatymui bei konstituciniams proporcingumo, asmenų lygiateisiškumo, teisingumo, taigi, ir teisinės valstybės principams.

Pasak J. Sabatausko, egzistuoja prielaidos teigti, kad socialinės apsaugos ir darbo ministras diskriminacinę nuostatą priėmė viršydamas savo kompetenciją, tai yra pažeisdamas Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintą įstatymo viršenybės principą. Teismo ieškovas prašo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą.

Pareiškime J. Sabatauskas pažymi, kad, nustačius draudimą, susiklostė situacija, kai šalyje veikia tiek ir iki 2013 m. įsteigti socialinės globos namai senyvo amžiaus asmenims, kurių pastatuose gyvenančių asmenų skaičius nėra taip žymiai ribojamas ir kai kuriais atvejais siekia net kelis šimtus asmenų, tiek nuo 2013 m. įsteigti ar steigiami socialinės globos namai senyvo amžiaus žmonėms, kuriems taikomas 40 asmenų apgyvendinimo viename pastate ribojimas nepaisant pastato dydžio, esamos infrastruktūros, personalo ir kitų aspektų, leidžiančių teikti kokybiškas socialinės globos paslaugas didesniam nei 40 asmenų skaičiui.

„Būtina atkreipti dėmesį, kad aptariamas ribojimas daugiausia neigiamai veikia privatų sektorių, kadangi dauguma valstybinių socialinės globos namų buvo įkurta dar iki įsigaliojant asmenų skaičiaus ribojimams, o privačios iniciatyvos dažniau girdimos pastaruosius kelerius metus. Tad akivaizdu, kad asmenų skaičių taip žymiai ribojanti taisyklė tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai lemia neteisingai skirtingą ūkio subjektų, vykdančių tokią pačią veiklą, padėtį“, – mano J. Sabatauskas.

Penki teisėjai neranda bendro sprendimo

Iš pirmo žvilgsnio nesudėtinga byla, kurioje prašoma nustatyti, ar viena ministerija teisėtai nustatė galimai diskriminacinį reguliavimą socialinės globos rinkoje, tapo nelengvu galvosūkiu LVAT teisėjams.

Išskirtinę bylos reikšmę rodo ne tik paskirtų teisėjų skaičius, bet ir sprendimo paskelbimo šioje byloje atidėliojimas.

Administracinė byla pagal Seimo nario J. Sabatausko pareiškimą buvo nagrinėjama teismo posėdyje 2021 m. kovo 17 d. žodinio proceso tvarka. Procesinio sprendimo priėmimas ir paskelbimas planuotas balandžio 14 d. posėdyje, tačiau jame LVAT išplėstinė teisėjų kolegija nusprendė atidėti procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą atidėti.

„Atsižvelgdama į nagrinėjamos bylos pobūdį, teismo pareigą vykdyti teisingumą ir priimti bei paskelbti vientisą baigiamąjį teismo aktą, kuriame turi būti išdėstyti visi argumentai, kuriais jis grindžiamas, išplėstinė teisėjų kolegija sprendžia, kad procesinio sprendimo priėmimas ir paskelbimas turi būti atidedamas iki 2021 m. balandžio 19 d.“, – teigiama LVAT nutartyje.

Tačiau ir balandžio 19 d. sprendimo teismas nepaskelbė. Teisėjų kolegija nusprendė kreiptis į LVAT teismo pirmininką su prašymu pratęsti procesinio sprendimo priėmimo bei paskelbimo terminą ir procesinį sprendimą skelbti 2021 m. gegužės 3 d.

„Byla yra sudėtinga teisės taikymo aspektu, todėl šiuo atveju egzistuoja pagrindas kreiptis į teismo pirmininką su prašymu procesinio sprendimo priėmimo ir paskelbimo terminą pratęsti“, – prašymo priežastį nurodė penkių teisėjų kolegija.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas nustato, kad teismas, išnagrinėjęs bylą, gali atidėti teismo sprendimo priėmimą ir paskelbimą ne ilgiau kaip 20 darbo dienų, o išnagrinėjęs bylą dėl norminio administracinio akto teisėtumo, – ne ilgiau kaip 1 mėnesiui. Dėl svarbių priežasčių administracinę bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos motyvuotu prašymu teismo pirmininkas motyvuota nutartimi gali pratęsti šiuos terminus ne ilgiau kaip 20 darbo dienų.

„Kyla įvairių minčių“

J. Sabatausko nuomone, gana neįprasta, kad LVAT jau kelintą kartą nurodo, kad skelbs sprendimą, tačiau to nepadaro. „Kartais būna, kad pratęsia, bet kad antrą kartą atideda skelbimą, tikrai yra neįprasta“, – sakė jis.

J. Sabatauskas prisipažino, kad jam kyla įvairių minčių. Esą norėtųsi paklausti tiek teisėjų, tiek teismo vadovybės, ar užtikrinamas teisėjų nešališkumo reikalavimas. Ar nėra taip, kad kai kurie bylos dalyviai ar jų atstovai gali susitikinėti su teisėjais atskirai. „Pasižiūrėjus kitų šalių praktiką bet kokie susitikimai gali būti tik kartu su abiem šalimis. Kyla kelios mintys, kurios galbūt yra visiškai nepagrįstos. Tokiu atveju tikrai atsiprašau“, – prisipažino politikas.

Kita vertus, jis svarstė, kad sprendimo atidėjimą gali lemti paprasčiausia priežastis – teisėjai nesusitaria dėl bendro sprendimo. Pavyzdžiui, vienas teisėjas susilaiko, du balsuoja prieš, du – už ir balsai pasidalija po lygiai. „Teismas kelia mažiau klausimų ir abejonių dėl šališkumo ar nepriklausomumo, kai procesas yra operatyvus ir sklandus. Šiuo atveju matau, kad sklandumo ir operatyvumo trūksta“, – pastebėjo politikas.

Advokatų kontoros „TGS Baltic“ advokatas, partneris Gytis Kaminskas Alfa.lt komentavo, kad priežastis, kodėl teisėjai neapsisprendžia, žinoma tik jiems patiems. Ir net klausti teisėjų apie tai niekam nėra leidžiama.

Vis dėlto jis patikino, kad labai retas atvejis, kad teisėjų kolegija prašytų teismo primininko leisti atidėti sprendimo priėmimą ir paskelbimą.

G. Kaminskas anksčiau Alfa.lt komentavo, kad tokias bylas dažniausiai nagrinėja trys teisėjai, tačiau šiuo atveju sudaryta išplėstinė penkių teisėjų kolegija.

„Šiai bylai paskirti penki teisėjai. Tai savo ruožtu rodo, kad byla yra išties sudėtinga. Ir greičiausiai sprendimo paskelbimo nukėlinėjimas yra susijęs su tuo, kad galbūt ir teisėjai dar neranda bendros nuomonės, bendros pozicijos, kuri galėtų lemti galutinį teismo verdiktą“, – sakė G. Kaminskas.

LVAT nutarties paskelbimo laukia ir Konkurencijos taryba (KT), kuri šiuo metu taip pat nagrinėja pareiškimą dėl ginčijamo teisės akto teisėtumo. KT dar neapsisprendė, ar pradėti tyrimą dėl galimo Konkurencijos įstatymo pažeidimo.

G. Kaminskas mano, kad šios bylos baigtis gali turėti svarbių pasekmių ateities valstybės ir verslo santykiams ir galbūt dėl to, suprantant bylos baigties svarbą, ir buvo sudaryta išplėstinė penkių teisėjų kolegija.

„Teismas tokias kolegijas sudaro tik išimtiniais atvejais ir tik itin sudėtingoms byloms, kurios gali turėti reikšmingos įtakos toliau formuojant teismų praktiką vienu ar kitu klausimu“, – sakė G. Kaminskas.

Perspėja apie pasekmes visai Lietuvai

J. Sabatauskas atkreipė dėmesį, kad teismo sprendimas gali paveikti socialinės globos sektoriaus vystymąsi mūsų šalyje.

Statistikos departamento duomenimis, demografinės senatvės koeficientas, kuris reiškia pagyvenusių (65 metų ir vyresnio amžiaus) žmonių skaičių, tenkantį šimtui vaikų iki 15 metų, padidėjo nuo 114 asmenų 2009 m. pradžioje iki 132 asmenų 2020 m. pradžioje. ES statistikos agentūra „Eurostat“ prognozuoja, kad visuomenė ir toliau senės.

Politikas mano, kad socialinės globos paslaugų vyresnio amžiaus žmonėms reikės vis daugiau, o valstybės sektorius nepajėgus užtikrinti tokių paslaugų teikimą. Esą natūralu, kad privatus sektorius, jausdamas paklausą, nori tuo užsiimti, tačiau sulaukia įvairių draudimų. Investicijas į šią sritį ypač neigiamai paveikė draudimas viename pastate apgyvendinti daugiau kaip 40 asmenų.

Alfa.lt rašė, kad Adutiškio miestelyje, Švenčionių r., įsikūrę „Adutiškio senelių namai“ vykdo tokią pačią socialinių paslaugų komercinę veiklą kaip ir SADM įsteigtos įstaigos. Šiuose privačiuose globos namuose yra 120 lovų seneliams, nes globos namai įsikūrę keliuose pastatuose. Įstaiga turi investicinį projektą, pagal kurį atnaujintuose apie 1000 kv. m ploto pastatuose galėtų įsikurti apie šimtas globotinių, tačiau minėtas draudimas tokioms investicijoms užkerta bet kokį kelią.

Seimo nario nuomone, senyvo amžiaus žmonių gerovę galima pasiekti mažiau drastiškomis priemonėmis, pavyzdžiui, nustatant higienos normą vienam gyventojui taikant minimalų gyvenimo plotą. „Rezultatas šiuo atveju būtų toks pats, tačiau socialinės globos namus steigiančių ūkio subjektų veikla būtų ribojama kur kas mažiau, galima būtų efektyviau išnaudoti didesnius pastatus. Visiškai nėra aišku, kodėl yra pasirinktas būtent toks, o ne kitoks skaičius, kodėl būtent 40, o ne 60 ar 80“, – stebisi J. Sabatauskas.

Seimo narys perspėja, jog greitai bus tokia situacija, kad poreikis užtikrinti orią senatvę išaugs, tačiau nebus kam patenkinti paklausos. Mat žmonių amžius ilgėja, vyresnio amžiaus žmonių daugėja. Kad šie žmonės turėtų orią senatvę, reikia tam tikrų sąlygų ir išteklių. Tačiau Lietuvoje verslui trukdant teikti globos paslaugas gali kilti daug problemų.

J. Sabatauskas abejoja, ar SADM draudimą, kuris diskriminuoja privataus sektoriaus dalyvavimą socialinės globos rinkoje, priėmė tyčia. „Jeigu tai padaryta tyčia siekiant apriboti, sakyčiau nelabai protingas sprendimas. Juk pagrindinis klausimas čia yra žmonės, šeimos, kurioms ta paslauga reikalinga. Darbingo amžiaus žmonės, kurie turi garbingo amžiaus tėvus, dažnai negali skirti viso laiko jų priežiūrai, nes iš karto kristų tos šeimos pajamos. Jeigu paslaugos neužtikrins verslas, valstybė turės galvoti apie kažkokias kompensacijas ar išmokas arba padėti toms šeimoms, kuriose yra garbaus amžiaus žmonių, kuriems reikalinga ta paslauga ir kurie turės samdyti kažkokius žmones, kad prižiūrėtų tėvus“, – dėstė politikas.

Seimo narys pabrėžė, kad teisėjai, priimdami sprendimą šioje byloje, taip pat prisiims tam tikrą atsakomybę. Mat jų sprendimas turės įtakos, ar Lietuvos socialinės globos sektoriuje kils didžiulių problemų, ar ne. „Mano manymu, turėtų teisėjai ryžtingiau spręsti“, – sakė jis.

Plačiau alfa.lt straipsnyje: https://www.alfa.lt/straipsnis/50442884/seimo-narys-j-sabatauskas-prabilo-apie-teiseju-atsakomybe-pasekmes-pajus-visa-lietuva